- vilkašiorė
- vilkašiõrė sf. sing. (2) Sutk, Ilg, KzR, Vlkv, vilkãšiorė (1) NdŽ; LBŽ, LFII274 žr. vilkašerė 1: Prasta čia žolė – vilkašiõrė Grš. Vilkašiõrės nė gyvuliai neėda VšR. Kad nuleistų sniegą, tai nors vilkašiõrės karvės pagraibytų PnmŽ. Vilkãšiorės pievos prastos Bgt.
Dictionary of the Lithuanian Language.